KONFERENCIJOS PROGRAMA RUOŠIAMA

PAGRINDINIAI PRANEŠIMAI

Pagrindiniai pranešimai bus verčiami iš anglų kalbos į lietuvių kalbą.

Prof. dr. Brian James Baer

Kento valstybinis universitetas (JAV)

Kreivesnis žvilgsnis į Šaltojo karo kanoną: vertimo vaidmuo formuojant kvyrų pasaulinę literatūrą

Nors XX a. VI dešimtmetis JAV buvo pažymėtas vadinamosios „Violetinės panikos“ („Lavender Scare“), per kurią tūkstančiai homoseksualumu įtariamų JAV valstybės tarnautojų buvo atleista iš darbo, susiklosčius įvairioms aplinkybėms dar iki 1969 m. ir ypač po tais metais įvykusių kovą už gėjų teises įplieskusių „Stonewall“ riaušių, ima formuotis kvyrų pasaulinės literatūros kanonas. Šiame pranešime aptarsime, kaip įvairiais netiesioginiais keliais į šį kanoną pateko keturi į anglų kalbą išversti literatūros kūriniai: Jean’o Genet’o  „Notre-Dame-des-Fleurs“ (angl. k. „Our Lady of the Flowers“ / liet. k. „Gėlių dievo motina“), Yukio Mishima’os „Kamen no Kokuhaku“ (angl. k. „Confessions of a Mask“ / liet. k. „Kaukės išpažintis“), Pai Hsien-yung’o „Nièzǐ“ (angl. k. „Crystal Boys“ / tiesiog. „Nuodėmės sūnūs“) ir José Lezama’os Lima’os „Paradiso“.

Prof. dr. Michael Cronin

Dublino universitetas, Švč. Trejybės koledžas (Airija)

Vertimas, mažuma ir dirbtinis intelektas

Vertimas yra itin svarbus visoms mažumų ir minoritizuotoms kalboms, nes būtent per vertimą į jas patenka dominuojančių pasaulio kalbų tekstai, idėjos bei raiškos formos. Rūpinantis mažumų kalbomis nuolatos iškeliama skaitmeninės atskirties problema, nes skaitmeniniai ištekliai daugiausiai pritaikyti didžiosioms kalboms, todėl galimybė naudotis skaitmeninėmis vertimo priemonėmis verčiant į mažumų kalbas ar iš mažumų kalbų yra ribota. Tarp kitų dalykų, tikimasi, kad galimybė versti naudojantis dirbtiniu intelektu (DI) sudarys sąlygas greitai išsiversti didesnį tekstų kiekį į mažumų ir mažiau vartojamas kalbas ir šitaip paskatins jų vystymąsi ir vartojimą. Pranešime klausiame, ar šis pokytis tikrai bus teigiamas ir ar nereikėtų kritiškiau įvertinti, kaip skaitmeninės technologijos turėtų būti naudojamos mažiau verčiamoms kalboms. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu žadamas DI našumas verčiant į mažumų kalbas gali pasirodyti esąs ne toks palankus, kaip teigia jo korporaciniai šalininkai. 

Prof. dr. Federico M. Federici

Londono universiteto koledžas (Jungtinė Karalystė)

Pasitikėjimo krizė: kaip pasiekti vertimo konsensusą informuojant apie rizikas sveikatai

Jungtinėje Karalystėje ribotus anglų kalbos įgūdžius turintys pacientai norėdami gauti informacijos apie savo sveikatą ir gydymą turi pasitikėti įvairiais tarpininkais. Idealiu atveju tokiems pacientams vietoje ar nuotoliu verčia medicinos srities vertėjai žodžiu. Tačiau kartais dėl laiko ar išteklių stokos bei įvairių sisteminių trūkumų jų kalbiniais tarpininkais tampa dvikalbiai medicinos darbuotojai ar šeimos nariai, net vaikai. Kai šiems pacientams tenka apsispręsti dėl vėžio gydymo, kuris pakeis visą jų gyvenimą, rekomenduojama naudotis vertėjų žodžiu paslaugomis ir verstinėmis sutikimo formomis. 

Tačiau jeigu nuo vėžio gydomi anglų kalbos įgūdžių stokojantys pacientai neturi galimybės gauti visos reikiamos informacijos, informacijos stoka paveikia jų klinikinę priežiūrą ir gydymo rezultatus, šitaip pagilindama nelygybę sveikatos srityje, labiausiai ir paliečiančią kalbinių įgūdžių stokojančius ir skurde gyvenančius pacientus. Pranešime aptarsime šiuo metu vykdomo projekto „Translate Myeloma / Versti mielomą“ (2023–2026) rezultatus. Trijų etapų projekte tiriama, kaip skirtingi vertimo būdai veikia bengalų ir silhetų kalbomis kalbančių Londono bendruomenių supratimą, kas yra mieloma – kraujo vėžys. Pirmieji du projekto etapai buvo skirti išsiaiškinti, kaip vertimo technologijos ir įvairūs vertimo būdai gali padėti tyrimo dalyviams suprasti, kokios rizikos kyla jų sveikatai. Trečiuoju etapu profesionalūs vertėjai žodžiu ir onkologai dirbo su bendruomeninėmis organizacijomis ir ribotus anglų kalbos įgūdžius turinčiais projekto dalyviais, kad kartu sukurtų suprantamą ir prieinamą verstinę informaciją.

Remiantis projekto rezultatais buvo pasiūlyti nauji sprendimai, kaip pacientai galėtų suteikti savo sutikimą būti gydomi, ir rekomendacijos, kaip klinikinėmis sąlygomis būtų galima naudotis dideliais kalbos modeliais (LLM) ir mašininiu vertimu. Panešime aptarsime, ką šie rezultatai sako apie sveikatos raštingumą ir lygias galimybes gauti sveikatos priežiūrą, ir papasakosime, kaip šis tyrimas paveikė jo dalyvius bei kokią reikšmę turėjo bendruomenių atstovų įsitraukimas.

Doc. / tyrėjas dr. Oleksandr Kalnychenko

Charkivo valstybinis V. Karazino vardo universitetas / Motiejaus Belo universitetas Banska Bistricoje (Ukraina / Slovakija)

Ideologinės slinktys Ukrainos pervertimų politikoje

Pranešime gilinamasi į ideologinius motyvus, paskatinusius imtis pervertimų / naujų vertimų Ukrainoje trimis esminiais istoriniais periodais. Iš šių motyvų analizės matome, kad vertimu buvo naudojamasi kaip kontrolės įrankiu, bet kartu tai buvo ir tam tikras kultūrinio pasipriešinimo būdas. Pirmoji pervertimų / naujų vertimų banga Ukrainoje kilo 1933–1935 m., kai sovietų režimas visas ne rusų nacionalizmo išraiškas priskyrė sąjunginei grėsmei. Ukrainos spaudoje įsiplieskė kampanija prieš „nacionalistiniu sabotažu“ kaltinamus Ukrainos vertėjus, lėmusi plačiai pasklidusią politinių ir grožinių vertimų, kurie dabar turėjo atitikti rusų kalbos normas ir sovietų ideologiją, reviziją. Nauji vertimai ir pervertimai tapo rusifikacijos, ukrainiečių identiteto slopinimo ir kultūros produkcijos centralizavimo mechanizmu.

Antroji pervertimų / naujų vertimų banga kilo per Chruščiovo atlydį šeštuoju dešimtmečiu ir truko iki aštuntojo dešimtmečio pradžios. Tuo metu buvo perleisti reabilituotų trečiojo dešimtmečio vertėjų pataisyti vertimai – tai buvo sąmoninga kultūrinės tapatybės atkūrimo pastanga. Vienas ryškiausių pavyzdžių – 12 tomų Jack’o London’o rinktiniai raštai (1969–1972): tai buvo naujas buvusių 30 tomų laidos perleidimas, rodantis atgijusį susidomėjimą priešsovietiniais vertimais.

Tačiau 1991 m. Ukrainai atgavus nepriklausomybę nauja pervertimų / naujų vertimų banga nekilo. Paskutiniuoju XX a. dešimtmečiu išėjo gerokai mažiau vertimų į ukrainiečių kalbą, nes leidėjai teikė pirmenybę didesnę paklausą rinkoje turėjusiems leidimams rusų kalba. Tikra nauja pervertimų / naujų vertimų banga kilo tik po Oranžinės revoliucijos, kintant vertimo normoms ir augant pastangoms atkurti cenzūruotų leidinių turinį.

Žvelgdami į šias tris bangas matome, kad jos kilo veikiant sudėtingai kalbos, ideologijos ir Ukrainos tautinio identiteto sampynai. Pervertimų / naujų vertimų leidyba atspindėjo kintančias politines dienotvarkes, kartais tapdama priespaudos priemone, o kartais – galimybe atgauti kultūrinį suverenitetą.

Prof. dr. Raquel Lázaro Gutiérrez

FITISPos-UAH grupė, Alkalos universitetas (Ispanija)

Vertimas žodžiu viešajame sektoriuje ir technologijos: galimybės ir iššūkiai

Daugelis viešajame sektoriuje dirbančių vertėjų žodžiu savo karjeros pradžioje tarpininkavo dviem šalims versdami vietoje ir savo darbe retai naudojosi kokiomis nors technologijomis. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais technologijoms sparčiai tobulėjant vis dažniau verčiama telefonu. Daugeliui viešajame sektoriuje dirbančių vertėjų žodžiu teko sutikti dirbti nuotoliu, ypač prasidėjus COVID-19 pandemijai. Dabar jau yra tokių vertėjų žodžiu, kurie geriau verčia telefonu nei vietoje. Kai kurie tyrėjai, pvz., Spinolo (2022: 7), atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kaip alternatyva vertimui žodžiu telefonu, arba šalia jo, randasi galimybė rinktis „pokalbio vertimą videokanalu“.

Galime teigti, kad vertimas žodžiu – apskritai labai technologizuota veikla. Tačiau vertėjai žodžiu kartais nenoriai naudojasi technologijomis, ypač vertimo nuotoliu technologijomis ir ypač versdami viešajame sektoriuje. Vertimas žodžiu nuotoliu ir kompiuterizuoto vertimo žodžiu priemonės ne tik reikalauja iš vertėjų žodžiu kitokių įgūdžių ir galimybių, bet ir keičia jų darbo sąlygas. Mašininis vertimas, automatinis šnekos atpažinimas, terminijos tvarkymo programos ir kitos priemonės labai išpopuliarėjo, nes gali būti naudojamos ne vien kaip pagalbinės ruošiantis užsakymams, bet ir verčiant žodžiu, kadangi šiandien vertimo žodžiu paslaugos siūlomos nuotoliu. Nors kol kas technologijos vertėjams žodžiu viešajame sektoriuje kelia daug iššūkių, labai tikėtina, kad netrukus jie jomis naudosis vis daugiau – ypač tokiomis kaip išmaniosios užrašinės, kuriose užrašinių funkcija derinama su automatiniu šnekos atpažinimu ar kitomis naudingomis kompiuterizuoto vertimo žodžiu priemonėmis, padedančiomis sisteminti skaičius, terminologiją ir kitus vienetus.

Vertimo žodžiu technologizavimas reiškia ne vien mūsų profesinės kultūros pokytį. Jis taip pat lemia mūsų gretų susiskaldymą: vieni skatina gausiau naudotis technologijomis, kiti pažymi, kad jos kelia etinių ir ergonominių problemų. Viešojo sektoriaus vertėjai žodžiu visą savo darbą dažniausiai skiria tam, kad nepakankamai paslaugų gaunantiems gyventojams kompensuotų komunikacinį trūkumą, suteiktų daugiau galimybių naudotis viešojo sektoriaus paslaugomis ir tokiu būdu mažintų nelygybę. Šiame pranešime apsvarstysime, dėl kokių priežasčių viešojo sektoriaus vertėjai žodžiu savo darbe technologijomis naudojasi negausiai.

Literatūra:
Spinolo, N. 2022. Remote Interpreting. In ENTI (Encyclopedia of Translation & Interpreting). AIETI

TEMINĖ SESIJA IR DISKUSIJA

Ne tik pasitikėjimo ir būtinybės klausimas: vertimo raštu ir žodžiu technologijos konfliktų ir krizių situacijose

Kviečiame mūsų konferencijos temų kontekste apsvarstyti, kaip technologijos veikia vertimo raštu ir žodžiu praktiką konfliktų ir krizių situacijose. Tikimės paskatinti gilesnę diskusiją ir įvairiopą bendradarbiavimą, kuris neapsiribotų vien vertimo raštu ir žodžiu technologijų aptarimu binarinėmis patikimumo/nepatikimumo ir būtinumo/nepakankamumo kategorijomis. Diskusija palies du pagrindinius aspektus: kaip technologijos veikia patį vertimo raštu ar žodžiu procesą ir, žvelgiant plačiau, kokią įtaką krizių bei konfliktų sprendimams ir krizes bei konfliktus išgyvenusioms bendruomenėms daro vertimas žodžiu ir raštu, kuriam naudojamos technologijos.

Šią sesiją sudarys keli pranešimai po 20 min. ir juos apibendrinanti 30 min. diskusija. Pranešimus šiai sesijai atrinks Mokslinis komitetas, pagal pranešimo temą ir problematiką.

Šiai sesijai pranešimus pateikite užpildę santraukų formą. Sesija vyks anglų kalba.

Moderuoja dr. Khetam Al Sharou (Dublino miesto universitetas, Airija)

Khetam Al Sharou – Airijos mokslo tarybos finansuojama Dublino miesto universiteto tyrėja, Londono imperinio koledžo garbės narė mokslinė bendradarbė. Šiuo metu ji tiria vertimo technologijų naudojimą socialinėse medijose bei konfliktų ir krizių situacijose, daugiausiai dėmesio kreipdama į galimą informacijos iškraipymo riziką. Jos tyrimuose siejamos vertimo studijų, informatikos ir natūralios kalbos apdorojimo prieigos, naudojantis taikomųjų mokslinių tyrimų metodais nagrinėjami realūs vertimo praktikos iššūkiai, siūlomos inovacijos, todėl jos tyrimų rezultatai ne tik plečia akademinį akiratį, bet suteikia naudingos medžiagos ir gamintojams. Tarp jos naujausių publikacijų du skyriai „Translation Technologies and Automation in Crisis Situations“ (su Mieke Vandenbroucke ir Gert Vercauteren) ir „Everyday Machine Translation: Across Digital and Physical Environments“ (su Lucas Nunes Vieira) knygoje „Routledge Handbook of Translation Technology and Society“ (2025), ir autorinis skyrius „Changing Landscape of Translation and Interpreting: A Systematic Review of Technological Advancements and Their Impact on Translation and Interpreting Practice in Armed Conflicts“ knygoje „Routledge Handbook on Translating and Interpreting Conflict“ (2026).