Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra kviečia į tarptautinę konferenciją Vertimas ideologijų ir kultūrų sankirtoje apsvarstyti daugiasluoksnį, sudėtinį vertimo bei vertėjų vaidmenį ir daugiaašę vertimo vietą kintančiomis istorinėmis, socialinėmis, politinėmis ir komunikacinėmis aplinkybėmis.

Visais istoriniais laikotarpiais vertimas buvo matomas kaip dvilypė – pavojinga ir kartu būtina veikla. Lyg dviveidis dievas Janas, jis žymi patį kultūrų slenkstį ir yra pasitelkiamas tiek siekiant atsiverti Kitam, įsileisti Kitą į savo kultūrą, tiek stengiantis Kitą užkardyti (Tatolytė 2024; Lefevere 1995 (1990); Wolf 2002). Juo naudojamasi ir manipuliuojama įvairiausiems tikslams: vertimo prireikia visuomenei patiriant tikrą kismą, bet juo prisidengiama ir norint sukurti daugiakultūrės komunikacijos iliuziją (Bassnett, Lefevere 1998; Maskaliūnienė, Tatolytė 2024). Daugialypis vertimo vaidmuo ypač išryškėja kaitos ir tapsmo periodais, kai ieškoma pusiausvyros tarp įsileidžiamų naujovių ir užkonservuojamų vertybių, kai prireikia pažinti ir priimti naujas ideologijas bei kultūras arba nuo jų atsiriboti. Vertimas tampa esmine priemone liudijant katastrofą, suteikia galios ir matomumo kovojantiems su priespauda, bet dominuojančios galios rankose gali tapti ir engimo įrankiu (Boase-Beier 2021; van Wyke 2010). Krizių situacijose bei nesaugios komunikacijos sąlygomis ypač svarbus tampa didelį etinį krūvį turintis vertėjo kaip mediatoriaus vaidmuo bei kūniškas tarpininkavimo išgyvenimas, nes tokiais atvejais vertėjas laikomas iš dalies atsakingu už sėkmingą išeigą jau vien dėl to, kad turi kompetenciją palaikyti ryšį tarp šiose situacijose dalyvaujančių šalių (Cronin 2005; O'Brien, Federici 2022). Vertimui ir vertėjui skiriama vieta net buitinėse komunikacinėse situacijose nurodo į stambesnius už jų vykstančius procesus ir žymi mūsų sociopolitines, ekologines ar kultūrines laikysenas. Būtent todėl reikėtų iš naujo apmąstyti, kokia vieta vertimui tenka istorijoje ir kaip jis veikia mūsų kasdienius susitikimus su Kitu.

Kaip vertimas – kaip globali veikla – formuoja mūsų palaikomas vertybes ir kaip skiriasi jo poveikis skirtingose vietose skirtingu metu (Cronin 2017)? Ar vertimas griauna stereotipus, ar priešingai – juos sustiprina? Ar jis tiesia kelią į gilesnį supratimą, ar prisideda prie susvetinimo? Koks yra vertimo vaidmuo tautokūroje? Kiek vertimas veikia mūsų strateginius sprendimus ir teisinę praktiką? Kaip ir kiek patirdami pasaulį ir Kitą esame veikiami vertimo? Ar vertėjas šiuose procesuose visada dalyvauja savo noru? Kaip sudėtingas vertėjo ir vertimo vaidmuo kinta kultūroms ir visuomenėms išgyvenant technologinį poslinkį, o gal iš viso nekinta?

Kviečiame vertimo ir daugiadisciplinių studijų tyrėjus bei praktikus svarstyti vertimo vaidmenį šiais atžvilgiais (jais neapsiribojant):

• Vertimo vaidmuo tautokūroje ir kultūrų transformacijose: vertimo vieta literatūros polisistemoje ir kanone; vertimas ir teisinė praktika bei politika; vertimas ir diaspora; mikroistorinis žvilgsnis į vertimą;
• Vertimas kasdienėse praktikose: viešasis diskursas ir performatyvumas (vertimas periodiniuose leidiniuose, (socialinėse) medijose); vertimo (savi)cenzūra; vertimo ideologija ir pokolonijinės prieigos;
• Ekovertimas; kvyrų ir feministinės erdvės vertimas – iš periferijos į centrą;
• Kultūrinių ir kitų ypatybių reprezentacija audiovizualiniame vertime;
• Vertimas kultūros baruose: vizualiniuose ir scenos menuose, kine, muzikoje, populiariojoje ir subkultūrose;
• Vertimas ir atminties studijos: atminties vertimas ir atmintis vertimuose;
• Vertimas ribinėse situacijose (vertimas krizių ir konfliktų situacijose, katastrofų vertimas);
• Vertimas pabėgėliams, migrantams ir etninėms mažumoms: vertimas bendruomenei, vertimas kontroliuojamos komunikacijos sąlygomis; vertėjų-mediatorių rengimas;
• Vertėjo įkūnijimas, veika ir veikėjų tinklai;
• Mašininis ir DI vertimas: paklaidos, trūkumai, atsakomybė ir vertimo percepcija.

Po konferencijos pranešėjus kviesime teikti straipsnius specialiajam konferencijos temai skirtam žurnalo Vertimo Studijos / Studies in Translation numeriui.

LITERATŪRA

• Bassnett, Susan, André Lefevere. 1998. Constructing Cultures. Essays on Literary Translation. Multilingual Matters.
• Boase-Beier, Jean. 2021. Retelling Catastrophe through Translation. Narrative Retellings: Stylistic Approaches, sud. Marina Lambrou. Bloomsbury Publishing, 129–142.
• Cronin, Michael. 2005. Burning the House Down: Translation in a Global Setting. Language and Intercultural Communication 5(2), 108–119.
• Cronin, Michael. 2017. Eco-translation: Translation and Ecology in the Age of Anthropocene. Routledge.
• Maskaliūnienė, Nijolė, Ingrida Tatolytė (sud.). 2024. Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990. Vilniaus universiteto leidykla.
• Lefevere, André. 1995 (1990). Translation: Its Genealogy in the West. Translation, History and Culture, sud. Susan Bassnett, André Lefevere. Cassell, 14–28.
• O’Brien, Sharon, Federico M. Federici (sud.). 2022. Translating Crises. Bloomsbury Publishing.
• Tatolytė, Ingrida. 2024. Dviveidis Janas: vertimas tarp atverties ir užkardymo. Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990, sud. Nijolė Maskaliūnienė, Ingrida Tatolytė. Vilniaus universiteto leidykla, 107–162.
• van Wyke, Ben. 2010. Ethics and Translation. Handbook of Translation Studies Vol. 1, sud. Yves Gambier, Luc van Doorslaer. John Benjamins, 111–115.
• Wolf, Michaela. 2002. Censorship as Cultural Blockage: Banned Literature in the Late Habsburg Monarchy. TTR 15 (2), 45–61.

PAGRINDINIAI PRANEŠĖJAI

Prof. dr. Brian James Baer, Kento valstybinis universitetas (JAV)

Prof. dr. Michael Cronin, Dublino universitetas, Švč. Trejybės koledžas (Airija)

Prof. dr. Federico M. Federici, Londono universiteto koledžas (Jungtinė Karalystė)

Doc. / tyrėjas dr. Oleksandr Kalnychenko, Charkivo valstybinis V. Karazino vardo universitetas / Motiejaus Belo universitetas Banska Bistricoje (Ukraina / Slovakija)

Prof. dr. Raquel Lázaro Gutiérrez, Alkalos universitetas (Ispanija)