Prof. dr. Federico M. Federici

Londono universiteto koledžas (Jungtinė Karalystė)

Federico M. Federici – tarpkultūrinės krizių komunikacijos profesorius ir Londono universiteto koledžo Vertimo studijų centro vedėjas. Svarbiausia jo tyrimų kryptis – vertėjų kaip tarpkultūrinių mediatorių vaidmuo ir vertimas krizių situacijose.  Šiuo metu jis deda daug pastangų, kad daugiakalbiuose kontekstuose užtikrintų visiems lygias galimybes gauti esminės informacijos, taip pat skiria daug dėmesio empiriniams tyrimų metodams. Jo straipsnių spausdinta tokiuose žurnaluose kaip „International Journal of Disaster Risk Reduction“, „Disaster Prevention and Management“, „Language and Intercultural Communication“, „Translation Spaces“, „Translator and Interpreter Trainer“ ir „The Italianist“. Jis sudarė knygas „Language as a Social Determinant of Health“ (2022) ir „Mediating Emergencies and Conflicts“ (2016) bei yra žurnalo „The Translator“ specialiojo numerio  „Translating Hazards“  (2022) sudarytojas. Kartu su Sharon O’Brien sudarė knygas „Translating Crises“ (2022) ir  „Translation in Cascading Crises“ (2019); su Christophe’u Declercq’u „Intercultural Crisis Communication“ (2019) ir su Callum’u Walker’iu „Eye Tracking and Multidisciplinary Studies on Translation“ (2018).

            Federico M. Federici kartu su kitais autoriais pateikė krizių komunikacijos politikos ataskaitą (nuoroda internete), daugiakalbės komunikacijos humanitarinės pagalbos sektoriuje ataskaitą (nuoroda internete) bei rekomendacijų vyriausybei (nuoroda internete).

Pasitikėjimo krizė: kaip pasiekti vertimo konsensusą informuojant apie rizikas sveikatai

Jungtinėje Karalystėje ribotus anglų kalbos įgūdžius turintys pacientai norėdami gauti informacijos apie savo sveikatą ir gydymą turi pasitikėti įvairiais tarpininkais. Idealiu atveju tokiems pacientams vietoje ar nuotoliu verčia medicinos srities vertėjai žodžiu. Tačiau kartais dėl laiko ar išteklių stokos bei įvairių sisteminių trūkumų jų kalbiniais tarpininkais tampa dvikalbiai medicinos darbuotojai ar šeimos nariai, net vaikai. Kai šiems pacientams tenka apsispręsti dėl vėžio gydymo, kuris pakeis visą jų gyvenimą, rekomenduojama naudotis vertėjų žodžiu paslaugomis ir verstinėmis sutikimo formomis. 

Tačiau jeigu nuo vėžio gydomi anglų kalbos įgūdžių stokojantys pacientai neturi galimybės gauti visos reikiamos informacijos, informacijos stoka paveikia jų klinikinę priežiūrą ir gydymo rezultatus, šitaip pagilindama nelygybę sveikatos srityje, labiausiai ir paliečiančią kalbinių įgūdžių stokojančius ir skurde gyvenančius pacientus. Pranešime aptarsime šiuo metu vykdomo projekto „Translate Myeloma / Versti mielomą“ (2023–2026) rezultatus. Trijų etapų projekte tiriama, kaip skirtingi vertimo būdai veikia bengalų ir silhetų kalbomis kalbančių Londono bendruomenių supratimą, kas yra mieloma – kraujo vėžys. Pirmieji du projekto etapai buvo skirti išsiaiškinti, kaip vertimo technologijos ir įvairūs vertimo būdai gali padėti tyrimo dalyviams suprasti, kokios rizikos kyla jų sveikatai. Trečiuoju etapu profesionalūs vertėjai žodžiu ir onkologai dirbo su bendruomeninėmis organizacijomis ir ribotus anglų kalbos įgūdžius turinčiais projekto dalyviais, kad kartu sukurtų suprantamą ir prieinamą verstinę informaciją.

Remiantis projekto rezultatais buvo pasiūlyti nauji sprendimai, kaip pacientai galėtų suteikti savo sutikimą būti gydomi, ir rekomendacijos, kaip klinikinėmis sąlygomis būtų galima naudotis dideliais kalbos modeliais (LLM) ir mašininiu vertimu. Panešime aptarsime, ką šie rezultatai sako apie sveikatos raštingumą ir lygias galimybes gauti sveikatos priežiūrą, ir papasakosime, kaip šis tyrimas paveikė jo dalyvius bei kokią reikšmę turėjo bendruomenių atstovų įsitraukimas.   

Pagrindiniai pranešimai bus verčiami iš anglų kalbos į lietuvių kalbą.